Stoikas

Trečioji ir paskutinė Theodore’o Dreiserio „Geismo trilogijos“ dalis, užbaigianti finansininko Frenko Kaupervudo istoriją. Po „Finansininko“ ir „Titano“ įvykių prieš skaitytoją atsiveria jau brandesnis, milžinišką turtą ir įtaką sukaupęs žmogus, kurio ambicijos vis dar neleidžia sustoti.

Kaupervudas pasiekė tai, apie ką daugelis gali tik svajoti – finansinę nepriklausomybę, galią ir padėtį visuomenėje. Tačiau Dreiseris vis aiškiau kreipia žvilgsnį nuo išorinių pergalių į jų kainą. Turto galima sukaupti vis daugiau, įtaką galima plėsti, tačiau žmogaus gyvenimas turi ribas, kurių neįveikia nei pinigai, nei talentas, nei valia.

Šį kartą Kaupervudo ambicijos nukrypsta į Londoną. Jį domina miesto transporto sistema ir galimybė įgyvendinti dar vieną didžiulį verslo projektą. Kaip ir ankstesniuose romanuose, Dreiseris atskleidžia finansų, politikos ir asmeninių interesų pasaulį, kuriame kiekvienas didelis sumanymas reikalauja ne tik talento, bet ir gebėjimo kovoti dėl savo vietos.

Tačiau „Stoike“ vis svarbesni tampa ne vien verslo sprendimai. Senstantis Kaupervudas susiduria su laiku, praradimais, santykių trapumu ir savo paties mirtingumu. Tai suteikia romanui kitokią perspektyvą – žmogus, visą gyvenimą siekęs valdyti aplinkybes, pamažu priartėja prie dalykų, kurių kontroliuoti neįmanoma.

„Stoikas“ užbaigia Kaupervudo kelią nuo jauno, nepaprastai ambicingo finansininko iki vieno galingiausių savo aplinkos žmonių. Kartu užbaigiamas ir Dreiserio tyrinėjimas, prasidėjęs „Finansininke“: ką žmogui suteikia turtas ir galia – ir ko jie negali suteikti?

Tai brandžiausia trilogijos dalis apie galią, praradimus ir žmogaus susidūrimą su savo gyvenimo ribomis. Po visų pergalių, kovų ir ambicijų lieka klausimas, kuris tampa svarbesnis už sukauptą kapitalą – ką iš tiesų reiškia gerai nugyventas gyvenimas.